šunburnis — šùnburnis, šùnburnė dkt … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
šunburnis — 2 šunburnis, ė adj. Ser su šuns snukiu … Dictionary of the Lithuanian Language
šunburnė — šùnburnis, šùnburnė dkt … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
šunburna — šunburnà scom. (2) 1. Tv, Plt apsigimęs, negražus žmogus, kurio veidas panašus į šuns snukį. 2. Všv žr. 1 šunburnis 1. 3. žr. 1 šunburnis 2: Tas šunburnà kalba kaip su rietais Šts. 4. žr. 1 … Dictionary of the Lithuanian Language
šuniaburnis — šuniabur̃nis, ė smob. (2) KŽ, Ds, šuniabùrnis (1) 1. žr. 1 šunburnis 2: Neverk, mergele, neliūdėk, sudabosi, ką tie šuniabùrniai in tavę sako! Prng. 2. NdŽ žr. 1 šunburnis 3: Taigi, neiškentę vargo, sukilo kareiviai, o tie šuniaburniai juos… … Dictionary of the Lithuanian Language
šunaburnis — šunaburnis, ė smob. žr. 1 šunburnis 4: Apie šunaburnius sako, daug jie pikto padarę dėl mūsų šalies TŽI128(Gmž) … Dictionary of the Lithuanian Language
šungalvis — 3 šùngalvis, ė smob. (1) Š, DŽ, NdŽ, Ėr, Alk, šungal̃vis (2) KI661, K, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, Skr, šungalvis (1), šuñgalvis (1) BŽ549 1. K, L, NdŽ, DŽ1, Alk mitologinių sakmių būtybė su šuns galva: Tų šungal̃vių pribėgo, jau graužia tą medį (ps.)… … Dictionary of the Lithuanian Language
šunpurnis — (la. sumpurnis) sm. M, KŽ šunsnukis, šunburnis … Dictionary of the Lithuanian Language
šunsnukis — šùnsnukis, ė smob. (1) RŽ, DŽ, NdŽ, KŽ, šuñsnukis (1) NdŽ, šunsnùkis (2) Š, DŽ, NdŽ; M 1. mitologinių sakmių būtybė – žmogus su šuns snukiu, šungalvis, šunburnis: Neradęs tenai nei šunsnukių, nei milžinų, tiktai protingus ir draugiškus žmones … Dictionary of the Lithuanian Language